Plasterio (remonto plasterio, kalkių plasterio, glaisto ar bet kokio apdailos sluoksnio) tepimas ant drėgnų sienų yra viena iš dažniausių gedimų priežasčių – įtrūkimai, burbuliavimas, eflorescencija, pelėsis ar visiškas sluoksnio atskyrimas per kelis mėnesius. Plasteris neišsprendžia drėgmės problemos; jis gali ją tik suvaldyti, jei pirmiausia pašalinama jos priežastis. Praleidžiant ar skubant šiuos priešplasterinius žingsnius, brangus darbas virsta pasikartojančia problema. Štai 8 būtini žingsniai teisinga tvarka – „nepraleiskite šito“ kontrolinis sąrašas, kurio turi laikytis kiekvienas renovatorius prieš tepant plasterį ant drėgnų ar įtartinų sienų.

1. Nustatykite ir pašalinkite drėgmės šaltinį (pirmas ir privalomas žingsnis)

Prieš tepant plasterį, suraskite ir sustabdykite vandens patekimą. Dažniausios priežastys: kylanti drėgmė (be DPC), prasiskverbianti drėgmė (pralaidūs latakai, stogas, tinkas), kondensacija (prasta ventiliacija), santechnikos nuotėkiai ar gruntinis vanduo. Naudokite drėgmės matuoklį (adatinį arba neinvazinį), plastikinio lakšto testą arba terminę kamerą, kad patvirtintumėte aktyvią drėgmę. Pirmiausia išspręskite išorines problemas – išvalykite latakus, perklijuokite plytų siūles, pagerinkite drenažą. Plasteris neišsilaikys, jei vanduo nuolat patenka. Dėl remonto plasterio vaidmens drėgmės valdyme žr. remonto plasterio sprendžiamas problemas.

2. Pagerinkite ventiliaciją ir sumažinkite vidinę drėgmę

Aukšta patalpų drėgmė blogina drėgmės problemas net ir po išorinių šaltinių pašalinimo. Įrenkite garų šalinimo ventiliatorius voniose/virtuvėse, naudokite drėgmės surinktuvus (30–50 pintų talpos), vėdinkite patalpas ir užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją. Siekite mažiau nei 55 % santykinės drėgmės. Prasta ventiliacija sukelia kondensacinę drėgmę, kurią standartinis plasteris sulaiko – remonto plasteris yra laidus orui, bet jam vis tiek reikalingas sausas oras tinkamam veikimui.

3. Pašalinkite nesilaikantį, druskų prisotintą ar pažeistą sluoksnį

Nuskuskite visą nesilaikantį, lupantįsi, miltėjančią ar druskų užterštą plasterį/tinką iki tvirto pagrindo. Naudokite vielinį šepetį arba kaltą – pašalinkite 2,5–5 cm už matomo pažeidimo ribų. Druskos, susikaupusios senajame plasteryje, vėl kristalizuosis, jei nebus pašalintos. Dėl druskų ant sienų ir eflorescencijos šalinimo žr. druskų ant sienų ir eflorescencijos šalinimo patarimus.

4. Išvalykite ir neutralizuokite druskas bei eflorescenciją

Nubraukite matomas druskas, tada nuplaukite švariu vandeniu arba švelniu rūgštiniu tirpalu (atpalaiduotu actu arba citrinos rūgštimi), kad ištirptų likusios nuosėdos. Kruopščiai nuplaukite – kelis kartus, jei reikia – ir leiskite visiškai išdžiūti (7–14 dienų). Jei naudojote rūgštį, neutralizuokite silpnu sodos tirpalu. Palikus druskas, eflorescencija ir plasterio gedimai tęsis. Prieš tęsiant patikrinkite likutinę drėgmę.

5. Visiškai išdžiovinkite sienas (patikrinkite prieš tepant plasterį)

Plasteris ant drėgnų sienų = garantuotas gedimas. Naudokite drėgmės matuoklį (mūro drėgmė mažesnė nei 15 % WME; paviršiaus santykinė drėgmė mažesnė nei 75 %) ir plastikinio lakšto testą (priklijuokite plastiką 48 valandoms – po juo neturi būti kondensato). Džiovinimas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesių – naudokite drėgmės surinktuvus ir ventiliaciją, o ne karšto oro pūstuvus (sukelia greitus įtrūkimus dėl susitraukimo). Dėl kalkingų sienų testų prieš dažymą ar plasteriavimą žr. kalkingų sienų testus prieš dažymą.

6. Sutaisykite įtrūkimus, skyles ir konstrukcines problemas

Užpildykite įtrūkimus suderinamu kalkių pagrindo mišiniu (ne cemento ar gipso). Didelius įtrūkimus sustiprinkite tinkleliu. Sutaisykite byrėjančias mūro ar tinko vietas. Užtikrinkite, kad pagrindas būtų stabilus – be nuolatinio judėjimo ar nusėdimo. Prasti taisymai sukelia naujus įtrūkimus, per kuriuos patenka drėgmė dušuose ar drėgnose vietose. Dėl paviršiaus paruošimo taisyklių prieš plasteriavimą žr. plasterio paviršiaus paruošimo taisykles.

7. Užtepkite tinkamą gruntą arba sukibimo sluoksnį

Daugumai remonto plasterių reikia laidžios mineralinės grunto arba sukibimo skiedinio ant stabilaus pagrindo, kad užtikrintų sukibimą ir tolygų įgeriamumą. Praleidus gruntą arba naudojant netinkamą (akrilinį, PVA) – atsiras atskyrimas arba nelygumai. Labai silpnoms ar druskų pažeistoms sienoms gali prireikti grubaus sluoksnio arba įbrėžimo. Dėl to, kada reikia grunto po skirtingų tipų plasteriais, žr. gruntą po plasterio tipais.

8. Leiskite visiškai išdžiūti ir dar kartą patikrinkite prieš galutinį apdailos sluoksnį

Po paruošimo ir gruntavimo palaukite visiško išdžiūvimo (nuo kelių savaičių iki mėnesių, priklausomai nuo drėgmės lygio). Vėl patikrinkite drėgmės lygius. Tik tada tepkite remonto plasterį arba galutinį apdailos sluoksnį. Skubėjimas tepti viršutinį sluoksnį (dažus, kalkių dažus) ant likusios drėgmės = gedimas. Stebėkite drėgmę ir džiūvimo eigą su matuokliais.

Plasteriavimas drėgnų sienų be šių žingsnių yra laiko ir pinigų švaistymas – drėgmė ir druskos sugrįš, sukeldamos įtrūkimus, eflorescenciją, pelėsį ar sluoksnio atskyrimą. Remonto plasteris gerai valdo drėgmę, bet tik po to, kai pašalinamos priežastys, pašalinamas užterštas sluoksnis, sienos gerai išdžiovinamos, sutaisomos, tinkamai gruntuojamos ir patikrinamos. Atlikite pagrindinius darbus pirmiausia – tada plasterio apdaila veiks kaip numatyta: laidžiai orui, patikimai ir gražiai dešimtmečius.